Inkstų dieta šuniui - ką galima, ko negalima ir nuo ko pradėti

Lėtinė inkstų liga (LIL) yra viena dažnesnių sveikatos problemų vyresniems nei 7 metų šunims. Veterinarijos gydytojas sako „inkstų dieta“, o internete galima rasti prieštaringų patarimų: vieni liepia riboti baltymus, kiti tvirtina, kad tai mitas, dar kiti rekomenduoja konkrečius pašarus nepaaiškindami, kodėl.

Toliau surinkome principus, pagrįstus naujausiomis mitybos gairėmis šunims, sergantiems LIL, - su konkrečiomis vertėmis ir praktiniu veiksmų planu.

Kodėl mityba tokia svarbi sergant inkstų liga

Globėjai dažnai tikisi visų pirma medikamentinio gydymo, o gydytojas ir dietologas kalba apie pašarą. Inkstai atlieka medžiagų apykaitos filtrų vaidmenį. Kai jie pažeisti, prasčiau šalina medžiagų apykaitos produktus. Tinkamai parinkta mityba sumažina medžiagų, kurias inkstai turi išfiltruoti, kiekį, o tai gali sulėtinti ligos progresavimą ir pagerinti šuns gyvenimo kokybę.

Baltymai ir fosforas - kas vyksta organizme

Baltymai iš maisto skaidomi iki aminorūgščių, o vėliau iki azotinių produktų: šlapalo, kreatinino ir amoniako. Sveiki inkstai juos sklandžiai pašalina su šlapimu, o sergantys nespėja. Šie junginiai kaupiasi kraujyje ir sukelia azotemiją, o pažengusiais atvejais - uremiją.

Su fosforu panašiai. Sergant LIL jis kaupiasi kraujyje ir skatina prieskydines liaukas gaminti parathormoną, o tai greitina inkstų audinio fibrozę. Susidaro užburtas ratas: inkstų liga blogina fosfatų apykaitą, o fosfatų apykaitos sutrikimai gilina inkstų ligą. Šias medžiagas ribojanti mityba palengvina organo darbą.

Baltymai inkstų dietoje - mažiau, bet ne nulis

Baltymų ribojimas yra pirmas refleksas po diagnozės, ir jis teisingas, bet tik iki tam tikros ribos. Per radikalus baltymų mažinimas kenkia taip pat, kaip ir jų perteklius. Rekomenduojamas kiekis priklauso nuo ligos stadijos ir turi būti parenkamas individualiai. Lentelėje pateikti tikslai pagal IRIS CKD 2024 gaires:

IRIS stadija	Baltymai % SM	Fosforas % SM	Fosforas kraujyje (mg/dL)
IRIS 1	18-22% (be apribojimų)	0,2-0,5%	2,5-4,5
IRIS 2	14-20% (tik kai UPC >0,5 arba BUN >40)	0,2-0,4%	2,5-4,5
IRIS 3	14-18%	≤0,3%	2,7-5,0
IRIS 4	14-17% (įvertinus klinikinę būklę)	≤0,2%	2,7-6,0

Per mažas baltymų kiekis sukelia sarkopeniją, t. y. laipsnišką raumenų nykimą. Tai inkstų dietos paradoksas: ribojame baltymus, kad palengvintume inkstų darbą, bet jei persistengsime, šuo netenka raumenų masės, o tai blogina prognozę. Todėl visų pirma svarbi baltymų kokybė.

Kokius baltymų šaltinius rinktis

Didelės biologinės vertės baltymai suteikia visų nepakeičiamų aminorūgščių, o azotinių junginių susidaro kuo mažiau. Kuo didesnis virškinamumas, tuo mažiau šlapalo patenka į kraują. Geri baltymų šaltiniai šuniui, sergančiam LIL:

• Vištų kiaušinis - didžiausia biologinė vertė
• Triušiena - liesi, lengvai virškinami baltymai, kuriuose mažai fosforo
• Kalakutiena - profilis panašus į triušienos, gerai toleruojama jautraus virškinimo šunų
• Menkė ir upėtakis - liesos žuvys su EPA ir DHA, mažai fosforo
• Veršiena - liesa žaliava su geru baltymų ir fosforo santykiu
• Ėriena - alternatyva šunims, netoleruojantiems paukštienos ar triušienos

Jei svarstai švarios sudėties pašarą, pvz., Dog Flakes su triušiena ar ėriena, atmink, kad tai nėra dietinis pašaras su PARNUT sertifikatu. Fosforo kiekį % SM iš etiketės aptark su veterinaru ir dietologu, o fosforą iš pagrindinio raciono skaičiuok kartu su skanėstais.

Ko vengti - subproduktų ir mėsos, kurioje daug fosforo

• Kepenėlės - apie 25-38 mg fosforo grame džiovintų; keli gramai gali viršyti dienos limitą sergant LIL
• Inkstai - labai daug fosforo
• Plaučiai - dažni pigiuose pašaruose ir skanėstuose, daug fosforo
• Sūriai ir pieno produktai - kartu daug fosforo ir natrio
• Riebi mėsa (kiauliena, antiena dideliais kiekiais) - antiena maža porcija kaip skanėstas leistina, bet ne kaip inkstų dietos pagrindas

Fosforas - į jį sutelk daugiausia dėmesio

Jei sergant LIL gali sutelkti dėmesį tik į vieną dalyką, tegul tai būna fosforas. Kai inkstai jo nepašalina, išsivysto hiperfosfatemija, kuri sukelia kitas problemas:

• prieskydinių liaukų hipertrofiją (antrinį hiperparatiroidizmą),
• kalcio apykaitos sutrikimus ir kaulų demineralizaciją,
• minkštųjų audinių, įskaitant kraujagysles, kalcifikaciją,
• pagreitėjusią inkstų audinio fibrozę.

Tikslinis fosforo lygis priklauso nuo IRIS stadijos (žr. lentelę). Mityboje tikslas - fosforo mažiau kaip 0,4% sausosios medžiagos 2-3 stadijoje ir mažiau kaip 0,2-0,3% 4 stadijoje. Kuo labiau pažengusi liga, tuo griežtesni apribojimai.

Kaip skaityti etiketes vertinant fosforą

Dauguma pašarų nurodo fosforą perskaičiuotą šviežiai masei (as fed), o ne sausajai medžiagai (SM). Norėdamas palyginti pašarus, perskaičiuok vertę pagal formulę:

Fosforas % SM = (fosforas % as fed ÷ sausoji medžiaga %) × 100

Pavyzdys: fosforas 0,35% as fed, drėgmė 75%, t. y. sausoji medžiaga 25%. 0,35 ÷ 25 × 100 = 1,4% SM - tai per daug šuniui, sergančiam LIL.

Etiketėje ieškok:

• fosforo mažiau kaip 0,4% SM,
• kad tarp pirmųjų trijų sudedamųjų dalių nebūtų mėsos ir žuvų miltų,
• kad nebūtų „baltymų ekstraktų“ be nurodyto šaltinio.

Kai vien mitybos nepakanka - fosforo surišėjai

3-4 IRIS stadijose vien mityba gali neišlaikyti normalaus fosforo lygio. Tuomet veterinaras gali paskirti fosforo surišėjų, duodamų su ėdalu, kurie riboja jo pasisavinimą žarnyne:

• kalcio karbonatą - suriša fosforą ir kartu papildo kalcį,
• sevelamerą - suriša fosforą be hiperkalcemijos rizikos, naudojamas šunims su kalcio apykaitos sutrikimais,
• lantaną - stipresnis, naudojamas sunkiais atvejais.

Surišėjai duodami tik veterinarijos gydytojui paskyrus, įvertinus kraujo tyrimus. Savarankiškas vartojimas gali sutrikdyti kalcio apykaitą.

Hidratacija ir natris - apie tai kalbama retai

Inkstams reikia vandens, kad galėtų filtruoti kraują. Šunys, sergantys LIL, dažnai prasčiau koncentruoja šlapimą, todėl netenka daugiau vandens nei sveiki gyvūnai. Šeriant sausu pašaru dehidratacijos rizika gerokai padidėja. Drėgnas pašaras arba vandeniu užpiltas džiovintas pašaras suteikia iki 60-85% dienos skysčių poreikio tiesiogiai su ėdalu, o sausas pašaras - praktiškai nieko.

Pavyzdžiui, mūsų drėgnas pašaras su triušiena ir daržovėmis (85% drėgmės, 92,6% triušienos, be grūdų) arba džiovintas pašaras, išmirkytas vandenyje santykiu 1:1,5 - tai geras sprendimas šunims, kurie mėgsta tvirtesnę konsistenciją.

Kaip kontroliuoti natrį

Rekomenduojamas natrio kiekis inkstų dietoje - ne daugiau kaip 0,2-0,3% sausosios medžiagos (pagal PARNUT, ES reglamentas 2020/354). Natrio perteklius didina kraujospūdį, o tai apkrauna inkstų kraujagysles. Natris slepiasi:

• komerciniuose šunų traškučiuose ir sausainiuose (druska kaip konservantas),
• mėsos gaminiuose ir ant grilio keptoje mėsoje - jų neduok visai,
• sūriuose ir pieno produktuose,
• pigiuose drėgnuose pašaruose (natrio chloridas kaip skonio stipriklis).

Paprasta taisyklė: jei produktas neturi analitinės sudėties su natrio kiekiu, neduok jo šuniui, sergančiam LIL.

Valgiaraštis šuniui, sergančiam inkstų liga, žingsnis po žingsnio

1 žingsnis - su veterinaru nustatyk IRIS stadiją

Pagrindas yra kraujo tyrimas: kreatininas, šlapalas (BUN) ir fosforas. Remdamasis jais veterinaras nustato IRIS stadiją, o ji lemia baltymų ir fosforo limitus. Paprašyk gydytojo:

• kreatinino rezultato ir jo kitimo tendencijos laikui bėgant (vieno matavimo per mažai),
• fosforo kiekio kraujyje ir įvertinimo, ar reikia intervencijos,
• šlapimo tyrimo su UPC (baltymų ir kreatinino santykio šlapime) įvertinimu, kuris 2 stadijoje lemia baltymų ribojimą,
• kraujospūdžio matavimo - hipertenzija yra dažna LIL komplikacija.

2 žingsnis - pasirink pašaro pagrindą

• Veterinariniai pašarai (renal) - tiksliai parinktos baltymų ir fosforo proporcijos, kliniškai išbandyti ir patogūs. Trūkumas - kaina ir mažas skonių pasirinkimas.
• Natūrali mityba - didesnis lankstumas, bet reikalinga griežta veterinarijos dietologo priežiūra. Lengva suklysti dėl fosforo ar B grupės vitaminų balanso.
• Tarpinis sprendimas - švarios sudėties pašaras be užpildų ir fosforo turtingų ingredientų, papildomas papildais, kai fosfatų balansas nustatytas su veterinaru ar dietologu.

3 žingsnis - parink papildus

• Omega-3 (EPA ir DHA) - 75-100 mg/kg kūno svorio per dieną; priešuždegiminis poveikis, inkstų kraujotakos palaikymas (pvz., aliejus sardinių pagrindu),
• B grupės vitaminai (B1, B6, B12, folio rūgštis) - netenkami su šlapimu, juos verta papildyti,
• kalis - tik tyrimais patvirtinus hipokalemiją, ne savo nuožiūra,
• probiotikai - padeda žarnynui šalinti uremines toksinus.

Kiekvieną papildą įvesk pasitaręs su veterinaru ar dietologu ir tik tada, kai stabilizuotas pagrindinis racionas.

4 žingsnis - kas 4-8 savaites kontroliuok kūno svorį ir rezultatus

Inkstų dieta nenustatoma kartą ir visiems laikams. Liga progresuoja, o kartu su stadija keičiasi ir mitybos poreikiai. Per kiekvieną patikrą tikrink:

• kūno svorį - svorio kritimas yra įspėjamasis ženklas (sarkopenijos ar per mažo kaloringumo rizika),
• kreatininą ir fosforą - ar jie atitinka tos stadijos tikslus,
• kalį - hipo- ir hiperkalemija yra dažnos komplikacijos,
• apetitą ir būklę - šuo turėtų ėsti noriai ir būti energingas.

5 inkstų dietos principai trumpai

1. Neatsisakyk baltymų - ribok juos pagal IRIS stadiją ir UPC, rinkis aukštą kokybę (triušiena, kalakutiena, menkė, ėriena).
2. Fosforas yra prioritetas - laikykis IRIS tikslų, skaityk etiketes, venk subproduktų.
3. Rūpinkis hidratacija - drėgnas pašaras arba vandeniu užpilamas džiovintas pašaras vietoj sausų granulių.
4. Natrio ne daugiau kaip 0,2-0,3% SM - be mėsos gaminių, sūrių ir sūrių skanėstų.
5. Reguliariai tikrinkis - tyrimai kas 4-8 savaites ir mitybos korekcija kartu su veterinaru.

Straipsnis yra šviečiamojo pobūdžio ir nepakeičia veterinarijos konsultacijos. Kiekvieną šuns, sergančio LIL, mitybos planą aptark su veterinarijos gydytoju arba veterinarijos dietologu.