Šuns senjoro mityba, arba kaip tinkamai šerti vyresnį šunį

Senėjimas yra nuolatinis ir negrįžtamas procesas. Jis keičia šuns sveikatą (virškinimo, nervų, kraujotakos ir imuninės sistemų veiklą), fizinę būklę bei psichiką ir elgesį. Todėl senjorui reikia šiek tiek kitokių sąlygų, kitokio judėjimo kiekio ir pritaikytos mitybos.

Laikydamiesi kelių paprastų taisyklių, galime prailginti savo šuns gyvenimą ir užtikrinti jam komfortą bei džiaugsmą kiekvieną dieną. Toliau surinkome, į ką atkreipti dėmesį dubenėlyje ir už jo ribų.

Kada šuo tampa senjoru

Sąvokos „senjoras“ ir „geriatrinis“ dažnai vartojamos kaip sinonimai, tačiau reiškia skirtingus dalykus. Senjoras - tai sąvoka, susijusi su natūraliu, biologiniu senėjimu. Geriatrinis - susijęs su sveikatos būklės pokyčiais: nusilpimu, kūno svorio kritimu, sulėtėjimu ir nuovargiu.

Šuo senjoras - tai šuo, pasiekęs 3/4 numatomos gyvenimo trukmės. Geriatrinis šuo - tai šuo, pasiekęs 80% numatomos gyvenimo trukmės. Vidutinė gyvenimo trukmė priklauso nuo veislės, o tiksliau - nuo šuns dydžio (1 paveikslas).

Vyresni šunys dažniau serga ir jiems reikia daugiau laiko, rūpesčio ir priežiūros. Mitybos pokyčiai kyla dėl lėtesnės medžiagų apykaitos ir silpnesnio virškinimo, o dažnai ir dėl ligų, kurioms reikia specializuotos mitybos.

Ką stebėti vyresniam šuniui

Kiekvienas globėjas gali pats stebėti šuns elgesį prie dubenėlio, vertinti atsirandančius pokyčius ir atitinkamai pritaikyti priežiūrą. Verta atkreipti dėmesį į kelias sritis:

1. Apetitas - ar šuo sklandžiai griebia, kramto ir ryja maistą.
2. Burnos ertmė - periodonto, tonzilių būklė ir galimi pokyčiai visoje burnos ertmėje.
3. Jutimai - regėjimas, uoslė ir tai, kaip jam patinka ėdalas.
4. Judrumas ir prieiga prie vandens - ar šuo pats vaikšto ir ėda, ar kas nors (kiti gyvūnai, daiktai) jam netrukdo, kokia raumenų (MCS) ir kūno (BCS) būklė, ar neatsiranda šlubavimo, sąnarių degeneracijos ar skausmo.
5. Pažintinės funkcijos, miegas ir elgesys.

Senjorui pritaikytas judėjimas

Be mitybos, reikia ir pritaikyti fizinio aktyvumo kiekį ir dažnumą. Didėjant nusilpimui ir nykstant raumenims, judėjimas yra labai svarbi senjoro gyvenimo dalis. Tinkamai parinktas pratimų kiekis ir rūšis palaiko judrumą, padeda riboti sarkopenijos simptomus ir suteikia protinės stimuliacijos.

Mažiau energijos, mažiau angliavandenių

Kaip ir žmonėms, su amžiumi energijos poreikis mažėja, daugiausia dėl lėtesnės medžiagų apykaitos. Šuns senjoro jis yra apie 25% mažesnis nei suaugusio šuns. Mažiau judėjimo, raumenų nykimas ir riebalinio audinio daugėjimas skatina nutukimą, todėl verta riboti raciono energiją.

Renkantis pramoninį pašarą, verta rinktis sumažinto kaloringumo pašarą, „light“ tipo arba skirtą senjorams. Jis suteikia mažiau energijos, o maistinių medžiagų - kiekiais ir proporcijomis, pritaikytomis vyresnio šuns poreikiams.

Angliavandenių ribojimas padeda išlaikyti tinkamą kūno svorį ir pagerinti audinių jautrumą insulinui, o tai labai svarbu sergant cukriniu diabetu. Pašaruose be grūdų krakmolo mažiau, o jo vietą užima daugiau baltymų.

Krakmolas pašaruose be grūdų

Krakmolas yra atsarginis augalų angliavandenis, sudarantis 50-70% jų masės. Šuo jį gerai virškina, nes ekstruzijos (sauso pašaro gamybos) metu krakmolas želatinizuojasi: ilgos grandinės skyla į mažesnes, lengviau virškinamas molekules. Krakmolo virškinamumas ekstruduotuose pašaruose viršija 90%.

Pašarai be kviečių, miežių ir kukurūzų ypač populiarūs tarp globėjų, kurių šunys netoleruoja maisto ar yra jam alergiški. Juose yra panašus arba mažesnis krakmolo kiekis nei grūdiniuose pašaruose, tačiau iš kito šaltinio, dažniausiai iš gumbų, pvz., batatų ar bulvių. Toks krakmolas taip pat gerai virškinamas ir yra geras energijos šaltinis.

Baltymai senjoro racione

Vyresniems šunims skirtuose pašaruose verta naudoti daugiau lengvai virškinamų, didelės biologinės vertės baltymų. Didesnis baltymų kiekis racione mažina sarkopenijos ir liesosios kūno masės netekimo riziką.

Todėl tokie svarbūs gyvūniniai baltymai. Tai visaverčiai baltymai, kuriuose yra visų nepakeičiamųjų aminorūgščių organizmui reikiamais kiekiais. Palyginimui:

• nevisaverčiuose baltymuose nėra visų būtinų aminorūgščių (pvz., cisteino, izoleucino ar tirozino),
• iš dalies visaverčiuose baltymuose yra dalis nepakeičiamųjų aminorūgščių, bet visada trūksta vienos iš jų (pvz., lizino, treonino ar triptofano),
• nevirškinami baltymai (pvz., keratinas) neturi maistinės vertės.

Senstantiems šunims vyrauja kataboliniai procesai, o viena jų pasekmių - neigiamas azoto balansas. Jis atsiranda gaunant per mažai baltymų ir gali lemti, be kita ko, inkstų ir kepenų veiklos sutrikimus. Gerai pasisavinami baltymai riboja azotinių liekanų pertekliaus susidarymą skylant baltymams.

Senjorui baltymai ribojami tik sergant ligomis, kurios to reikalauja, pvz., inkstų nepakankamumu ar kepenų uždegimu. Tada mažai baltymų turinti mityba padeda išlaikyti azoto pusiausvyrą. Sprendimą dėl tokios mitybos priima veterinarijos gydytojas.

Riebalai ir skaidulos vyresnio šuns dubenėlyje

Riebalai visų pirma suteikia energijos ir riebalų rūgščių. Be to, jie:

• sudaro izoliacinį barjerą,
• perneša riebaluose tirpius vitaminus,
• reikalingi tinkamam nervų sistemos darbui,
• sudaro ląstelių membranas.

Kenkia ir riebalų perteklius, ir trūkumas. Senjorams riebalų kiekis paprastai ribojamas, tačiau svarbi jų kokybė: nepakeičiamųjų nesočiųjų riebalų rūgščių kiekis ir omega-6 bei omega-3 santykis. Omega-3 rūgštys EPA ir DHA gali palaikyti senstančio šuns nervų sistemą ir veikia priešuždegimiškai bei antioksidaciškai. Riebalus reikia riboti sergant kasos ligomis ir esant nutukimui.

Riebalai taip pat yra skonio nešėjai, todėl pašaras, kuriame jų daugiau, paprastai skanesnis. Tačiau per didelis jų kiekis gali sukelti virškinimo problemų, greitesnį maisto masės pasažą ir viduriavimą.

Maistinės skaidulos

Maistinės skaidulos yra augalinėse žaliavose: grūduose, sėklose, vaisiuose, daržovėse ir malūnų pramonės šalutiniuose produktuose. Senjoro racione jos:

• lėtina skrandžio išsituštinimą, todėl šuo ilgiau jaučiasi sotus,
• padeda kontroliuoti kūno svorį, nes mažina maistinių medžiagų virškinamumą ir pasisavinimą,
• veikia bakterijų dauginimąsi ir palankiai reguliuoja žarnyno florą (daugėja pieno rūgšties lazdelių),
• gerina tuštinimosi reguliarumą ir kokybę,
• suriša sunkiųjų metalų jonus,
• gali švelninti vyresniam amžiui būdingų ligų, pvz., cukrinio diabeto (lėtina gliukozės pasisavinimą) ar širdies ir kraujagyslių ligų, simptomus.

Skaidulas skirstome į tirpias ir netirpias, o kiekviena frakcija žarnyne veikia skirtingai. Tinkamas netirpios ir tirpios frakcijos santykis yra 65:35.

Probiotikai ir šėrimo ritmas

Su amžiumi gali išsivystyti žarnyno disbiozė, t. y. naudingųjų ir kenksmingųjų bakterijų pusiausvyros sutrikimas. Vyresniems šunims tai nutinka dažnai. Mikrobiotą taip pat sutrikdo stresas, dažni aplinkos pokyčiai ir gydymas antibiotikais.

Todėl probiotikus verta apsvarstyti senjoro racione. Jie gali palankiai veikti:

• imunitetą (riboti uždegimą skatinančių citokinų gamybą),
• tinkamos bakterijų floros vystymąsi ir patogeninės floros ribojimą,
• išmatų kokybę.

Jie praverčia ir keičiant pašarą, viduriuojant ir po ligų, gydytų antibiotikais.

Kaip dažnai šerti senjorą

Vyresniam šuniui labai svarbus reguliarumas. Tas pats ėdalų skaičius pastoviu laiku palengvina virškinimą. Suaugę šunys paprastai šeriami du kartus per dieną, o senjorams geriau duoti kelis mažesnius ėdalus, net 3-4.

Naują pašarą įvesk palaipsniui: maišyk jį su ankstesniu ir kasdien didink naujojo dalį.

Reguliarios patikros pas veterinarą

Vyresniam šuniui reikia daugiau dėmesio ir dažnesnių veterinarinių patikrų. Verta pasirūpinti:

1. išsamia fizine apžiūra (burnos ertmė, pilvo palpacija, ortopedinis įvertinimas),
2. prisitaikymo prie aplinkos įvertinimu regėjimo, klausos ir judrumo požiūriu,
3. apsauga nuo parazitų ir jų pernešamų ligų, pasiutligės, Salmonella ir Campylobacter, dirofiliariozės (heartworm) profilaktika,
4. elgesio ir santykių su namiškiais įvertinimu,
5. mitybos būkle: kūno svoriu, būkle (BCS), raumenų mase (MCS) ir gretutinėmis ligomis,
6. apsauga nuo blusų ir erkių ištisus metus,
7. reguliariais skiepais,
8. periodonto patikra,
9. atrankiniais navikų ir vėlyvame amžiuje pasireiškiančių ligų tyrimais.

Literatūra

1. Beynen A.C. Zelfsamengesteld voer voor hond en kat - deel 2. Dier-en-Arts 2015, 6/7, 224-227.
2. Wang M., Chou J., Chang Y., Lau WL., Reddy U., Rhee CM., Chen J., Hao C., Kalantar-Zadeh K., 2017. The role of low protein diet in ameliorating proteinuria and deferring dialysis initiation: what is old and what is new. Panminerva Medica, 59(2):157-65.
3. The 2019 AAHA Canine Life Stage Guidelines.
4. Platta A. Rola diety bogatoresztkowej w profilaktyce i leczeniu zaparć, otyłości, cukrzycy i chorób układu sercowo-naczyniowego. Zeszyty Naukowe Akademii Morskiej w Gdyni 2014, vol. 86:154-166.
5. https://vetnutrition.tufts.edu/2018/03/the-skinny-on-fat-part-1/
6. Hurnik-Bojarska S., Skorupińska A., 2018. Błonnik pokarmowy. Rola i znaczenie w diecie. Kosmetologia Estetyczna, 3, 7, 295-298.
7. https://www.aaha.org/aaha-guidelines/life-stage-canine-2019/life-stage-checklist/
8. https://www.aaha.org/aaha-guidelines/nutritional-assessment-configuration/bcs-and-mcs/
9. Wilczak J., 2016. Ile białka w karmie. (https://zoobranza.com.pl/bialko-w-karmie-ale-ile/).
10. Ostaszewski P., 2017. Białko w karmach ważny składnik diety psów i kotów. https://zoobranza.com.pl/bialko-w-karmach-wazny-skladnik-diety-psow-i-kotow/
11. Beynen A.C., 2015. All-meat diets for dogs. Creature Companion, 52-53. DOI: 13140/RG.2.2.22137.47208.
12. Churchill J.A., 2018. The Fountain of Age: Feeding Strategies for Senior Pets. Companion Animal Nutrition Summit, 57-63.
13. Alegría-Morán A., Guzmán-Pino S.A., Egaña J.I., Muñoz C., Figueroa J., 2019. Food Preferences in Dogs: Effect of Dietary Composition and Intrinsic Variables on Diet Selection. Animals (Basel), 9(5): 219.
14. Andre, Leriche L., Chaix G., Thorin X., Burger M., Nguyen P., 2017. Recovery of insulin sensitivity and optimal body composition after rapid weight loss in obese dogs fed a high-protein medium-carbohydrate diet. Journal of Animal Physiology and Animal Nutrition, 101 (1), 21-30.
15. Beynen A.C., 2016. Starch in dog foods. Creature Companion, 52, 54. DOI: 13140/RG.2.2.22575.94886.
16. Shmalberg J., 2015. The Protein Paradigm: Assessing Dietary Protein in Health & Disease. Today's Veterinary Practice (https://todaysveterinarypractice.com/wpcontent/uploads/sites/4/2016/05/T1511C06.pdf).