Vitaminai šuniukui - svarbios medžiagos nuo pat mažens

Šuniukas nėra mažas suaugęs šuo. Nuo atjunkymo iki brandos jis auga labai greitai, todėl jam reikia daugiau energijos, baltymų, vitaminų ir mineralų nei suaugusiam šuniui. Mityba šiuo etapu turi užtikrinti tinkamą vystymąsi ir saugoti vidaus organus.

Toliau surinkome, į ką atkreipti dėmesį šeriant šuniuką: nuo baltymų ir riebalų, per vitaminus A, D, E, K ir B grupės, iki kalcio, fosforo ir jų tarpusavio santykio.

Šuniukas auga greitai - mitybos pagrindai

Sparčiausiai šuniukai auga tarp 3 ir 5 gyvenimo mėnesio. Nuo atjunkymo iki brandos jiems reikia daugiau energijos ir maistinių medžiagų. Tiek trūkumas, tiek perteklius gali skatinti kaulų ir sąnarių sistemos vystymosi sutrikimus, ypač milžiniškų veislių šunims.

Labai svarbūs visaverčiai baltymai: ne mažiau kaip 29% sausosios medžiagos, o milžiniškų veislių šuniukams 22-32% sausosios medžiagos. Šunys yra sąlyginiai mėsėdžiai. Vien mėsa, be subproduktų, daržovių, vaisių ar grūdų, nėra subalansuotas maistas energijos ir maistinių medžiagų požiūriu.

• Riebalai - augančio šuns poreikis yra 21,25 g/1000 kcal ME. Per didelis jų kiekis racione sutrikdo energijos pusiausvyrą ir gali sukelti nutukimą.
• Angliavandeniai - minimalus kiekis augantiems šunims nenustatytas. Daugiausia jie neturėtų sudaryti daugiau kaip 60% ėdalo.
• Skaidulos - iki 5%. Tinkamas skaidulų kiekis padeda reguliuoti virškinamojo trakto peristaltiką.
• Vanduo - šuniukui jo reikia apie 18 ml 100 g kūno svorio per dieną.

Kiek laiko šuo yra šuniukas?

Augimo tempas ir suaugimo laikas priklauso nuo veislės. Kaip matyti toliau pateiktoje grafikoje, miniatiūrinės veislės subręsta gerokai greičiau nei didelės ir milžiniškos.

Žinodami veislės polinkius, galime pritaikyti mitybos planą individualiems šuniuko poreikiams.

Riebaluose tirpūs vitaminai: A, D, E ir K

Šuniukų vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis yra aiškiai didesnis nei suaugusių šunų.

Vitaminai yra organiniai junginiai, būtini tinkamai organizmo veiklai, kuriuos šuo turi gauti su maistu. Riebaluose tirpūs vitaminai pasisavinami kartu su maisto riebalais, todėl bet koks riebalų virškinimo sutrikimas blogina jų įsisavinimą. Vandenyje tirpių vitaminų poreikis priklauso nuo gaunamos energijos kiekio.

Vitaminas A

Atsakingas už tinkamą regėjimą, augimą, ląstelių diferenciaciją ir imuninės sistemos veiklą. Pagrindiniai jo šaltiniai:

Vitaminas D

Veikia prieš rachitą. Jis pasisavinamas plonojoje žarnoje, o jo įsisavinimas priklauso nuo tulžies rūgščių druskų. Biologiškai aktyvus vitaminas D dalyvauja, be kita ko:

• atpalaiduojant kalcį iš kaulinio audinio,
• mažinant oksidacinį stresą,
• ribojant triacilglicerolių ir cholesterolio kaupimąsi,
• skatinant kasos beta ląstelių insulino sekreciją.

Jo rasi:

Vitaminas E

Tai antioksidaciškai veikiančių junginių grupė. Tokoferoliai ir tokotrienoliai pasisavinami plonojoje žarnoje ir išskiriami su tulžimi. Vitaminas E padeda apsaugoti organizmą nuo reaktyviųjų deguonies formų.

Vitaminas K

Randamas žaliuose augaluose, sojų aliejuje ir kiaušinio trynyje. Šuniukams pagrindinis jo vaidmuo yra dalyvavimas protrombino susidaryme kepenyse ir kitų faktorių, reikalingų tinkamam kraujo krešėjimui, gamyboje. Augančiam šuniui jo trūkumas gali sukelti, pvz., generalizuotą kraujavimą ar hiperbilirubinemiją.

B grupės vitaminai ir vitaminas C

Tiaminas (vitaminas B1)

Veikia kaip kofermentas angliavandenių apykaitoje ir audinių kvėpavime. Atsakingas už tinkamą raumenų, širdies ir nervų sistemos veiklą. Jo rasi:

Riboflavinas (vitaminas B2)

Natūraliuose produktuose jis daugiausia būna surištas. Pasisavinamas plonojoje žarnoje, dalyvaujant baltymui RTF2. Dalyvauja energijos apykaitoje ir veikia kaip antioksidantas.

Niacinas (vitaminas B3, PP)

Pasisavinamas plonojoje žarnoje, be to, organizmas gali jį pasigaminti iš triptofano. Dalyvauja oksidacijos-redukcijos reakcijose ir gali mažinti lipidų kiekį. Jo yra:

Vitaminas B6

Tai junginių grupė: piridoksinas, piridoksalis ir piridoksaminas. Iš augalinių žaliavų jis pasisavinamas prasčiau, nes ten būna glikozidinės formos. Dalyvauja baltymų, angliavandenių ir riebalų apykaitoje, palaiko imuninę ir hormonų sistemas, yra hemo sintezės kofaktorius ir veikia kaip antioksidantas.

Folio rūgštis (vitaminas B9)

Dalyvauja nukleotidų, fosfolipidų, neuromediatorių ir kreatinino sintezėje bei aminorūgščių apykaitoje. Palaiko nervų sistemą ir veikia kalių hormonų pusiausvyrą. Organizmas folio rūgšties nekaupia, todėl ji turi patekti į dubenėlį kasdien. Jos rasi:

Vitaminas B12

Pasisavinamas kartu su vidiniu faktoriumi (IF), kurį išskiria skrandžio gleivinė. Tai kofermentas, reikalingas metionino sintezei, glaudžiai susijęs su folio rūgšties apykaita. Šuniukams jis būtinas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai kaulų čiulpuose ir nervų sistemos veiklai.

Vitaminas C (askorbo rūgštis)

Kristalinė, vandenyje tirpi medžiaga. Reikalinga imunitetui palaikyti, kolageno sintezei ir žaizdų gijimui.

Mineralai: kalcis, fosforas ir jų santykis

Be vitaminų, baltymų, riebalų ir angliavandenių, mažam šuniui reikia ir būtinųjų mineralinių medžiagų. Jos atlieka:

• statybinę funkciją - skelete ir minkštuosiuose audiniuose,
• palaiko vidaus organų veiklą, pvz., skydliaukės ir kasos,
• dalyvauja fiziologiniuose procesuose, tokiuose kaip kraujo krešėjimas, deguonies pernaša ir fermentų aktyvinimas.

Augimo laikotarpiu mineralų poreikis didėja. Jų pasisavinimas priklauso nuo kiekio, formos ir tarpusavio santykio. Svarbiausi iš jų yra kalcis, fosforas, kalis, natris ir magnis.

Kalcis ir fosforas

Tai du pagrindiniai makroelementai augančiam šuniui. Jie yra pagrindinė kaulų statybinė medžiaga, lemia nervinių impulsų perdavimą ir tinkamą kraujo krešėjimą. Net 99% kalcio yra kauluose ir dantyse. Tiek jo perteklius, tiek trūkumas gali sukelti ortopedines ligas, kasos uždegimą ar hiperkalcemiją.

Fosforas formuoja kaulus ir dantis, įeina į DNR ir RNR, lipidų bei fosfoproteinų sudėtį. Reguliuoja rūgščių ir šarmų pusiausvyrą bei dalyvauja energijos apykaitoje. Išskiriamos dvi jo formos:

• organinė - iš gyvūninės kilmės produktų,
• neorganinė - iš augalinės kilmės produktų.

Kuo daugiau kalcio racione, tuo mažiau fosforo organizmas gauna iš maisto. Todėl toks svarbus kalcio ir fosforo santykis.

Ca:P santykis

Kalcio ir fosfatų apykaitos reguliavimas skiriasi priklausomai nuo šuns grupės ir fiziologinės būklės. 1:1 arba 2:1 santykio palaikymas ypač svarbus milžiniškų veislių šunims.

Kiti svarbūs elementai

Naminė mityba šuniukui - ko saugotis

Paruošti naminį maistą šuniukui sudėtinga. Reikia tiekti tinkamą energijos kiekį ir medžiagas tinkamomis proporcijomis, o tam reikia kruopščių skaičiavimų ir kartais tiksliai pamatuotų papildų. Dažnai pavyksta padengti energijos poreikį, tačiau racione trūksta vitaminų ar elementų. Dažniausiai tai:

• cholinas,
• vitaminas B12,
• vitaminas D,
• varis,
• cinkas,
• natris.

Naminėje mityboje svarbi kiekviena sudedamoji dalis. Mėsos rūšis, terminis apdorojimas ir žaliavos kokybė lemia patiekalo vertę. Vien mėsoje, net jei ji padengia energijos poreikį, per mažai kalcio ir per daug fosforo. Tai sutrikdo Ca:P santykį, o ilgainiui tai gali atsiliepti kaulams ir kremzlėms.

Šuniukų mitybai reikia ypatingo dėmesio. Nepamiršk vitaminų ir mineralų rinkdamasis tiek ėdalą, tiek skanėstus. Bet koks medžiagų kiekio disbalansas gali pabloginti augančio šuns sveikatą ir gyvenimo komfortą.