Šuns virškinamojo trakto uždegimai

Dažnai tik veterinarijos klinikoje sužinome, kad kuriame nors šuns organe vystosi uždegimas. Šiame straipsnyje paaiškiname, kas yra uždegimas, kodėl jis toks svarbus organizmui ir kaip mityba gali padėti šuniui, sergančiam skrandžio ar žarnyno uždegimu.

Kas yra uždegimas ir kaip jis vyksta

Uždegimas yra sudėtingas ir griežtai organizuotas procesas, kuris gina organizmą nuo kenksmingų veiksnių - tiek išorinių, pvz., virusų ar bakterijų, tiek vidinių. Visa įvykių kaskada gana sudėtinga, todėl ją parodome schemoje.

1 schema. Uždegimo proceso eiga (Petil ir kt., 2019).

Už imuninį atsaką ir visą uždegimo procesą atsakingi citokinai. Tai baltyminiai tarpląsteliniai pasiuntiniai, reguliuojantys ląstelių augimą, diferenciaciją, migraciją ir žūtį. Jie taip pat dalyvauja audinių atsinaujinime. Citokinai priklauso vieni nuo kitų: kai vieni gaminami, kiti slopinami.

Klasikiniai uždegimo požymiai

Uždegimas išsivysto pažeidus audinį. Jo požymiai gerai aprašyti:

• temperatūros padidėjimas,
• paraudimas dėl kraujagyslių išsiplėtimo,
• patinimas dėl susikaupusio eksudato,
• skausmas, nes audiniai įtempti ir veikia uždegimo metu išsiskiriančios medžiagos,
• audinio, kuriame vyksta uždegimas, funkcijos sutrikimas.

Uždegiminis eksudatas yra drumstas skystis, dažnai matomas kūno ertmėse ar ant gleivinių. Uždegimui praėjus gali likti randas. Uždegimas plinta kraujo ir limfagyslėmis arba tiesioginiu kontaktu, pvz., šlapimo takais.

Uždegimų rūšys

Uždegimai klasifikuojami pagal tris pagrindinius kriterijus.

Pagal trukmę uždegimus skirstome taip:

Šunų skrandžio ir žarnyno uždegimas

Uždegimo sukeltos skrandžio ir žarnyno ligos priklauso dažnai diagnozuojamoms veterinarijos klinikose (1 diagrama).

Šaltinis: sudaryta pagal Volkmann ir kt., 2017.

Pagrindiniai simptomai yra viduriavimas ar vėmimas, trunkantis nuo 1 iki 2 savaičių, nusidažęs tulžimi, kartais su kraujo krešuliais. Vėmimas gali pasireikšti nuo kelių kartų per savaitę iki kelių kartų per dieną. Polinkį turi, be kita ko, nykštukiniai pudeliai, ši tsu ir norvegų lundehundai.

Skrandžio uždegimo rizika didėja ilgai veikiant vaistams ir cheminėms medžiagoms (taip pat esančioms pašare) bei esant per dideliam skrandžio rūgštingumui, pvz., dėl netinkamo šėrimo.

Šuns skrandžio ir žarnyno uždegimo priežastys

Dažniausia priežastis yra mitybos klaidos, tačiau taip pat toksinai, parazitai ar ilgalaikis NVNU (nesteroidinių vaistų nuo uždegimo) vartojimas. Lėtinį skrandžio uždegimą ir kitus virškinimo sistemos pokyčius gali sukelti ir alergenai, pvz., maisto, bei alerginės reakcijos.

Atliekų (sugedusių, supelijusių produktų), akmenų, žvyro ir kitų nevalgomų daiktų ėdimas gali sukelti apsinuodijimą ir virškinamojo trakto uždegimą. Apsinuodijimas maistu dažniausiai pasireiškia:

• skrandžio išsipūtimu,
• trumpalaikiu skrandžio veiklos sustojimu.

Pavojinga pasekmė gali būti ūminis kasos uždegimas. Tokį šunį reikia nuolat stebėti, ar jam nepasireiškia perdėtas apetitas (polifagija) ir nevalgomų daiktų ėdimas (pica).

Svetimkūniai

Praryti svetimkūniai gali pažeisti skrandžio sieneles ir sukelti ūminį gleivinės uždegimą, vėmimą, opas ir pokyčius, susijusius su viršutinės virškinamojo trakto dalies nepraeinamumu. Ilgalaikis vėmimas savo ruožtu gali sukelti stemplės uždegimą.

Šuns, sergančio virškinamojo trakto uždegimu, mityba

Virškinimo sutrikimai dažnai pasireiškia augantiems, vyresniems šunims ir jautraus virškinamojo trakto veislėms. Esant skrandžio ir žarnyno uždegimui, maisto masė juda per greitai arba per lėtai, ir dėl to atsiranda viduriavimas.

Mityba, naminė ar paruošta, pagrįsta lengvai virškinamais produktais su ribotu riebalų kiekiu. Prastai pasisavinamos riebalų rūgštys didina vandens išsiskyrimą žarnyne, o tai stiprina viduriavimą.

Esant plonosios ir storosios žarnos uždegimui, gerai tinka eliminacinės dietos su vienu baltymų šaltiniu arba pašarai su hidrolizuotais baltymais. Hidrolizuoti baltymai fermentiškai suskaidyti į trumpesnius fragmentus, t. y. polipeptidus. Tačiau toks pašaras mažiau skanus ir brangesnis už kitus.

Viduriavimas ar odos pokyčiai gali rodyti maisto padidėjusį jautrumą ar alergiją. Norint rasti jos šaltinį, be išsamios mitybos anamnezės verta taikyti eliminacinę dietą su alternatyviais ar hidrolizuotais baltymais.

Kaip šerti šunį sveikimo metu

• Duok dažnai, bet mažomis porcijomis.
• Naujos mitybos poveikį vertink po 2-3 savaičių.
• Atmink, kad vandens netekimas gali lemti B grupės vitaminų ir mineralų (magnio, kalio, natrio, fosforo) trūkumą, o tai prailgina grįžimą į formą.
• Mažink stresą - kiekvienas diskomfortas veikia šuns savijautą.

Skaidulos jautraus žarnyno šuns racione

Tinkamam virškinimo sistemos darbui labai svarbios skaidulos. Maistines skaidulas skirstome į tirpias (klampias, fermentuojamas) ir netirpias (neklampias, nefermentuojamas). Tinkamas abiejų frakcijų santykis reguliuoja žarnyno veiklą ir išmatų konsistenciją.

• Celiuliozė fermentuojasi lėtai ir didina išmatų masę.
• Pektinai fermentuojasi greitai ir veikia laisvinamai.
• Tirpių skaidulų perteklius lemia skystas išmatas, o netirpių perteklius - didesnį jų kiekį.

Skaidulų kiekis veikia išmatų kiekį ir struktūrą tikriausiai todėl, kad mažina maistinių medžiagų virškinamumą ir suriša vandenį.

Esant skrandžio ir žarnyno uždegimui, verta apsvarstyti blusinio gysločio, linų sėmenų ar avižų sėlenų priedą, kuris gali palankiai veikti viduriuojant. Rekomenduojamos veikiau fermentuojamos skaidulos nei nefermentuojamos, nes jos:

• turi želė sudarančių savybių ir suriša riebalų rūgštis,
• yra maistas bakterijoms, gaminančioms sviesto rūgštį (storosios žarnos ląstelių energijos šaltinį) bei acto ir propiono rūgštis, kurios mažina pH ir riboja patogenų vystymąsi storojoje žarnoje.

Šaltiniai

• Chechlińska M., 2003. Rola cytokin w procesie nowotworzenia. NOWOTWORY Journal of Oncology, 53(6): 648-659.
• Marks S.L., Laflamme D.P., McAloose D., 2002. Dietary trial using a commercial hypoallergenic diet containing hydrolyzed protein for dogs with inflammatory bowel disease. Vet Ther. 23: 109-118.
• Lasek O. 2019. Rola włókna w żywieniu psów. Weterynaria w praktyce, wydanie specjalne 12/2019, 14-21.
• Petil KR., Mahajan UB., Unger BS., Goyal SN., Belemkar S., Suraja SJ., Ojha S., Patil ChR. 2019. Animal Models of Inflammation for Screening of Anti-inflammatory Drugs: Implications for the Discovery and Development of Phytopharmaceuticals. International Journal of Molecular Science, 20, 4367.
• Patofizjologia, Maśliński S., Ryżewski J., PZWL, 2010; 5 minut konsultacji weterynaryjnej, Tilley J., Smith F., Edra 2020.
• Qvigstak G., Kolbjørnsen Ø., Skancke E., Waldum HL. 2008. Gastric neuroendocrine carcinoma associated with atrophic gastritis in the norwegian lundehund. J Comp Pathol. 139(4): 194-201.
• Vebb C., Twedt DC. 2003. Canine gastritis. Vet Clin North Am Small Anim Pract. 33(5): 969-985.
• Marks SL. 2013. Diarrhea. Canine and Feline Gastroenterology. 99-108.
• Volkmann M., Steiner JM., Fosgate GT., Zentek J., Hartmann S., Kohn B. 2017. Chronic Diarrhea in Dogs - Retrospective Study in 136 Cases. J Vet Intern Med. 31(4): 1043-1055.
• Defarges A., Blois SL., Gibson TWG. 2018. Disorders of the Stomach and Intestines in Dogs. MSD Veterinary Manual (msdvetmanual.com).
• Patel PK., Patel SK., Dixit SK., Rathore SR. 2018. Gastritis and Peptic Ulcer Diseases in Dogs: A Review. Int. J. Curr. Microbiol. App. Sci. 7(3): 2475-2501.