Konservuotas pašaras šuniui - tinkamas laikymas

Gerai subalansuoto pašaro parinkimas - tik pusė sėkmės. Dažnai pamirštame antrąją pusę: laikymą. Būtent nuo jo priklauso, ar atidaryta skardinė išliks šviežia ir saugi šuniui ar katei.

Toliau paaiškiname, kas vyksta su drėgnu pašaru jį atidarius, kiek laiko laikyti jį šaldytuve, kaip saugiai atidaryti skardinę ir ko saugotis dėl BPA.

Dažniausios klaidos: šiluma ir per ilgas laikas

Paprasčiausias būdas sugadinti drėgną pašarą - palikti atidarytą skardinę kelioms dienoms šiltoje vietoje. Paskui svarstome, iš kur gyvūnas viduriuoja, o prie pašaro kainos prisideda vizitas pas veterinarą. Atrodo savaime suprantama, tačiau veterinarijos gydytojų patirtis rodo, kad visai ne.

Kita vertus, atidarytas pašaras, savaitę laikomas šaldytuve, taip pat gali pakenkti. Turbūt kiekvienas kada nors šaldytuvo gilumoje rado pamirštą jogurtą ar makaronus su padažu, kurie pradėjo gyventi savo gyvenimą. Su gyvūnų pašaru lygiai taip pat.

Šaldytuvas lėtina pokyčius, bet jų nesustabdo

Populiarus mitas teigia, kad šaldytuve (paprastai apie 4°C) maistui nieko nenutinka. Tai netiesa. Pašaro ir oro sąlyčio vietoje vyksta oksidaciniai procesai: oksiduojasi riebalai ir baltymai. Susidarantys junginiai neturi maistinės vertės, gali kelti grėsmę ir keičia pašaro skonį. O sunku įsivaizduoti kažką blogiau nei gera skardinė, kurios gyvūnas nenori ėsti.

Atidarytos skardinės laikymo trukmė

Net šaldytuve lemiamas veiksnys yra laikas. Žema temperatūra lėtina natūralius procesus pašare, bet jų nesustabdo. Kuo trumpiau atidaryta skardinė stovi šaldytuve, tuo geriau. Todėl verta parinkti tokią pakuotės masę, kad esant nustatytai porcijai pašarą sunaudotum per 2 dienas nuo atidarymo.

Metalinis pašaro prieskonis

Atidarius skardinę, laikui bėgant į jos turinį pereina geležies jonai ir pakeičia skonį. Tai žinome, pavyzdžiui, iš per ilgai formoje palikto sūrio pyrago. Jei mums trukdo metalinis prieskonis, gyvūnui jis taip pat trukdys.

BPA skardinėse - į ką atkreipti dėmesį

Yra dar vienas klausimas, nepriklausantis nuo to, ar skardinė atidaryta: kuo skardinė padengta iš vidaus. Kalbama apie epoksidinių dervų pagrindo dangas. Jų gamybai naudojamas bisfenolis A (BPA), priskiriamas 1 kategorijos endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms ir toksiškas gyviems organizmams.

Tyrimai su gyvūnų modeliais sieja BPA poveikį su nutukimu, skydliaukės veiklos sutrikimais ir širdies bei kraujagyslių ligomis. Pasitaiko ir pranešimų apie ryšį su 2 tipo cukriniu diabetu bei gliukozės ir lipidų apykaitos sutrikimais. BPA kelia nerimą, nes gali pereiti iš pakuotės į produktą.

• Leidžiama norma su maistu besiliečiančioms pakuotėms yra 0,05 mg/kg. Gyvūnų pašarui vertė tokia pati.
• Jei skardinė turi BPA dangą, dalis junginio laikui bėgant pereis į turinį, nesvarbu, ar skardinė atidaryta.
• Pašaro iš skardinių be BPA nereikia perkelti į kitą indą.
• Pėdsakų gali atsirasti net skardinėse be BPA, tačiau niekada visas junginys nepereina į turinį.
• Svarbi pagaminimo data: prieš savaitę pagaminta skardinė - mažesnė migracijos tikimybė nei skardinė, kelis mėnesius stovinti lentynoje.

Rinkdamasis pašarą patikrink, ar gamintojas informuoja, kad pakuotės gamybai nenaudoti BPA turintys junginiai.

Kaip tinkamai atidaryti skardinę

Uždarytos skardinės nereikia laikyti šaldytuve, net nerekomenduojama. Atidarytą - taip. Gamykloje uždarytas pašaras neturi sąlyčio su išoriniu pasauliu, po apdorojimo yra be mikrofloros ir kartais užpildytas inertinėmis dujomis, pvz., azotu. Tačiau išorinė skardinės pusė padengta viskuo, su kuo ji turėjo sąlytį pakuojant, gabenant ir laikant.

1. Prieš atidarydamas nuplauk dangtelį drungnu vandeniu su muilu.
2. Nusiplauk rankas ir atidarytuvą.
3. Atmink, kad nuo atidarymo akimirkos turinys nebėra be mikroorganizmų. Kiek jų įnešime, priklauso tik nuo mūsų.

Bakterijos ir grybai, augantys šaldytuve

Atidarytas pašaras liečiasi su oru, o nei virtuvės, nei šaldytuvo oras nėra be bakterijų ir sporų. Drėgnas pašaras yra gera terpė mikroorganizmams. Šaldytuvas leidžia kontroliuoti jų augimą, bet ne visų: daugelis bakterijų ir grybų yra psichrotrofai, kurie gerai jaučiasi būtent šaldymo temperatūroje. Jie auga lėtai, bet auga.

Taigi svarbūs trys dalykai: kiek laiko pašaras stovi šaldytuve, kokios būklės šaldytuvas ir kas stovi šalia atidarytos skardinės. Kiekvienas durų atidarymas - nesterilaus oro antplūdis. Priklausomai nuo sąlygų, be kita ko, vandens prieinamumo ir rūgštingumo, gedimą gali lemti grybai arba bakterijos.

Pelėsiai ir mielės

Psichrotrofiniai grybai dažnai išskiriami iš šaldytų gyvūninių produktų, vaisių, daržovių ir paruošto maisto. Tarp pelėsių vyrauja Alternaria, Aspergillus, Botrytis, Cladosporium, Fusarium, Geotrichum, Monascus, Mucor, Penicillium, Rhizopus ir Trichothecium, o tarp mielių - Candida, Debaryomyces, Saccharomyces ir Torulopsis.

Pelėsiai gamina baltymus ir riebalus skaidančius fermentus, dėl kurių pašaras praranda maistinę vertę, o dažnai ir toksinus. Jų poveikis gali apimti kancerogenines savybes, reprodukcijos sutrikimus ir kepenų pažeidimus. Kai ant pašaro atsiranda kažkas pūkuoto, išmesk visą turinį, o ne tik matomą dalį. Grybas jau spėjo peraugti pašarą ir išskirti fermentus bei toksinus.

Bakterijos: E. coli, Listeria ir Salmonella

• Escherichia coli - tai vienos labiausiai aplinkoje paplitusių bakterijų. Čia problema yra skardinę liečiančio žmogaus higiena. Plauk rankas prieš dėdamas pašarą ir po to.
• Listeria - pavojingas laikas. Ši bakterija šaldytuve auga labai lėtai, todėl neduok pašaro, kuris ilgai stovėjo atidarytas. Pasitaiko, kad pelėsis jį peraugs anksčiau.
• Salmonella - pačiame pašare jos neturėtų būti, tačiau ji gali į jį patekti per sąlytį su kitu maistu šaldytuve. Atkreipk dėmesį, kas stovi šalia atidarytos skardinės.

Pašaro kokybė priklauso ir nuo mūsų

Sudėtis, forma ir gamintojo kokybės sistemos - viena. Ar pašaras išlaikys maistinę vertę ir saugumą, priklauso ir nuo to, kaip su juo elgiamės: nuo laikymo sąlygų ir trukmės bei nuo higienos, t. y. rankų plovimo prieš dedant pašarą ir po to.

vet. gyd. Dominik Łagowski

Literatūra

1. Adeyi AA, Babalola BA. Bisphenol-A (BPA) in Foods commonly consumed in Southwest Nigeria and its Human Health Risk. Sci Rep. 2019;9(1):17458. doi:10.1038/s41598-019-53790-2.
2. Altunatmaz SS, Issa G, Aydin A. Detection of airborne psychrotrophic bacteria and fungi in food storage refrigerators. Braz J Microbiol. 2012;43(4):1436-1443. doi:10.1590/S1517-838220120004000027.
3. Asefa D, Langsrud S, Gjerde R, et al. The performance of SAS-super-180 air sampler and settle plates for assessing viable fungal particles in the air of dry-cured meat production facility. Food Control. 2009;20:997-1001. doi:10.1016/j.foodcont.2008.11.011.
4. Brown LG, Hoover ER, Faw B V, et al. Food Safety Practices Linked with Proper Refrigerator Temperatures in Retail Delis. Foodborne Pathog Dis. 2018;15(5):300-307. doi:10.1089/fpd.2017.2358.
5. Buchanan RL, Baker RC, Charlton AJ, Riviere JE, Standaert R. Pet food safety: a shared concern. Br J Nutr. 2011;106 Suppl 1:S78-84. doi:10.1017/S0007114511005034.
6. Collins JD, Wall PG. Food safety and animal production systems: controlling zoonoses at farm level. Rev Sci Tech. 2004;23(2):685-700. doi:10.20506/rst.23.2.1510.
7. Cowie R. Quality Assurance for Microbiology in Feed Analysis Laboratories.; 2013.
8. Endrikat S, Gallagher D, Pouillot R, et al. A comparative risk assessment for Listeria monocytogenes in prepackaged versus retail-sliced deli meat. J Food Prot. 2010;73(4):612-619. doi:10.4315/0362-028x-73.4.612.
9. Hormann AM, Vom Saal FS, Nagel SC, et al. Holding thermal receipt paper and eating food after using hand sanitizer results in high serum bioactive and urine total levels of bisphenol A (BPA). PLoS One. 2014;9(10):e110509. doi:10.1371/journal.pone.0110509.
10. Kennedy J, Nolan A, Gibney S, et al. Deteminants of cross-contamination during home food preparation. Br Food J. 2011;113:280-297. doi:10.1108/00070701111105349.
11. Laflamme D. Introduction: Controversies in Small Animal Nutrition: Pet Food Safety. Top Companion Anim Med. 2008;23(3):116. doi:10.1053/j.tcam.2008.04.001.
12. Lim DS, Kwack SJ, Kim K-B, Kim HS, Lee BM. Risk assessment of bisphenol A migrated from canned foods in Korea. J Toxicol Environ Health A. 2009;72(21-22):1327-1335. doi:10.1080/15287390903212444.
13. Lorber M, Schecter A, Paepke O, Shropshire W, Christensen K, Birnbaum L. Exposure assessment of adult intake of bisphenol A (BPA) with emphasis on canned food dietary exposures. Environ Int. 2015;77:55-62. doi:10.1016/j.envint.2015.01.008.
14. Noonan GO, Ackerman LK, Begley TH. Concentration of bisphenol A in highly consumed canned foods on the U.S. market. J Agric Food Chem. 2011;59(13):7178-7185. doi:10.1021/jf201076f.
15. Salfinger Y, Tortorello M Lou, eds. Compendium of Methods for the Microbiological Examination of Foods. American Public Health Association; 2015. doi:10.2105/MBEF.0222.
16. World Health Organization. Five Keys to Safer Food Manual. Available online: http://www.who.int/foodsafety/publications/consumer/manual_keys.pdf (accessed on 30 October 2013).