Mityba, aktyvi treniruotė ir sveiki šuns raumenys

Judėjimas - kiekvieno šuns kasdienybė. Pasivaikščiojimas miške, kamuoliuko vaikymasis ar agility reikalauja gerai maitinamų, geros būklės raumenų tiek aerobinio, tiek anaerobinio krūvio metu. Raumenų masės išlaikymo pagrindas yra tinkama, subalansuota mityba.

Šiandien apie šunų mitybą, dresūrą ir elgesį žinome kur kas daugiau nei prieš kelerius metus. Ar taip pat noriai domimės, kaip rūpintis jų raumenimis?

Baltymai - pagrindinė šuns raumenų statybinė medžiaga

Baltymai svarbūs kiekvienam šuniui: jaunam, suaugusiam, vyresniam ir sportiniam. Sudaryti iš aminorūgščių, jie atlieka organizme daug funkcijų:

• statybinę - įeina į audinių, kailio ir nagų sudėtį (kolagenas, elastinas, keratinas),
• receptorinę - leidžia priimti aplinkos dirgiklius,
• transportinę - hemoglobinas perneša deguonį, albuminai - riebalų rūgštis, feritinas - geležį,
• imuninę - imunoglobulinai dalyvauja kovojant su patogenais,
• motorinę - aktinas ir miozinas atsakingi už raumenų darbą ir stabilumą,
• hormoninę - insulinas, gliukagonas ir somatotropinas koordinuoja organizmo veiklą,
• fermentinę - pepsinas ir tripsinas greitina biochemines reakcijas,
• atsarginę - kaupia kitų junginių jonus ir molekules.

Tinkamas baltymų kiekis ir kokybė lemia tinkamą audinių augimą, vystymąsi ir atsinaujinimą. Toliau pateikta lentelė lygina žmogaus ir šuns angliavandenių, baltymų ir riebalų poreikį.

Sveikų raumenų pagrindu laikoma pagal amžių, sveikatos būklę ir veislę parinkta mityba bei aktyvumas. Šuniukų, vyresnių ir sportinių šunų raumenų audinį kuria geros kokybės baltymai, gaunami su kasdieniu racionu. Geriausias šaltinis yra gyvūniniai baltymai, t. y. mėsa ir gyvūninės kilmės produktai, padengiantys visų nepakeičiamųjų aminorūgščių poreikį.

Daugiau baltymų kasdien reikia šuniukams, vaikingoms ir žindančioms kalėms bei treniruojamiems šunims, nes jiems ypač svarbus naujo audinio augimas. Raumenų mityba reikia pasirūpinti ir vyresniems šunims, kuriems su amžiumi gali išsivystyti sarkopenija, t. y. raumenų masės netekimas.

Biologinė vertė ir virškinamumas - kodėl mėsa

Biologinė vertė - viena svarbesnių sąvokų, apibūdinančių maistinę vertę, t. y. dienos poreikiui padengti reikalingų medžiagų kiekį, subalansuotumą, virškinamumą ir pasisavinamumą. Žaliava turi didelę biologinę vertę, kai joje yra daugiau būtinų maistinių medžiagų. Tokia žaliava yra mėsa, nors medžiagų proporcijos priklauso nuo jos kilmės.

Pagrindinis mėsos ir subproduktų privalumas yra baltymų kiekis, kuris skerdžiamų gyvūnų mėsoje siekia 16-22%:

• kiauliena: 15-21%,
• jautiena: 15-21%,
• paukštiena: 18-23%,
• žuvis: 16-19%.

Po terminio apdorojimo, netekus vandens, ši vertė gali padidėti net iki 30%.

Didelę reikšmę turi ir virškinamumas, t. y. tai, kiek baltymų, riebalų ir angliavandenių suskaido virškinimo fermentai. Gyvūninių baltymų ir riebalų šaltiniai pasižymi didžiausiu virškinamumo koeficientu, daugiau nei 90%. Kuo didesnis virškinamumas, tuo mažiau energijos organizmas sunaudoja virškinimui ir tuo daugiau jos gali panaudoti judėjimui ir darbui.

Mėsos, žuvies ir paukštienos baltymai virškinami lengviau nei augaliniai. Grindžiant racioną vien augaliniais baltymais, pvz., iš pupelių, sunku padengti visų nepakeičiamųjų aminorūgščių poreikį. Todėl mėsa ir gyvūniniai produktai turėtų būti šuns raciono pagrindas.

Baltymų kiekį ir kokybę reikia pritaikyti ir prie sveikatos būklės. Šunims, sergantiems inkstų nepakankamumu, baltymų kiekis turėtų būti griežtai kontroliuojamas, o patys baltymai - lengvai virškinami, nes tai riboja kenksmingų metabolitų susidarymą.

Gyvūniniai riebalai kaip energijos šaltinis

Gyvūniniai riebalai skiriasi priklausomai nuo gyvūno rūšies. Jų pagrindinė funkcija - teikti energiją. Juose taip pat yra sočiųjų (SFA), mononesočiųjų (MUFA) ir polinesočiųjų (PUFA: n-6 ir n-3) riebalų rūgščių, sterolių ir riebaluose tirpių vitaminų (A, D, E, K).

• MUFA organizmas gali pasigaminti pats ir naudoti kaip energijos šaltinį. Jos veikia priešingai nei SFA: palankiai veikia lipoproteinus, mažina MTL ir saugo DTL.
• PUFA šuns organizmas negamina, todėl jos turi būti gaunamos su maistu.
• Konjuguota linolo rūgštis (CLA) yra polinesočioji riebalų rūgštis, kuriai priskiriamas palankus poveikis organizmui, be kita ko, priešuždegiminis.

Taigi mėsa ir gyvūniniai produktai yra geras energijos, taip pat vitaminų ir mineralų, reikalingų visam organizmui, įskaitant raumenis, šaltinis. Gyvūninėmis žaliavomis pagrįstas pašaras paprastai turi didesnę maistinę vertę.

Skanėstai ir džiovinta mėsa kaip raciono papildymas

Geras raciono papildymas yra įvairių gyvūnų rūšių džiovinta mėsa arba kramtukai iš šviežios mėsos. Krūvis apkrauna kaulus ir sąnarius, todėl aktyviam šuniui verta apsvarstyti skanėstus su gliukozaminu ir chondroitinu arba produktus su antioksidantais ir priešuždegiminio poveikio riebalų rūgštimis. Jie gali palaikyti visos judėjimo sistemos darbą.

Funkcinis kramtomasis kaulas stipriems sąnariams

Džiovinta mėsa šuniui

Masažas - kasdienė kineziterapija

Reabilitacija - tai ne tik darbas su šunimi po operacijos, vyresniu, turinčiu neurologinių problemų ar nutukusiu. Tai ir geras būdas pasirūpinti judėjimo aparatu dar prieš atsirandant problemoms.

Raumenys sudaro apie 50% šuns kūno masės ir, be judėjimo, atlieka daug kitų funkcijų. Kad jie gerai dirbtų, verta į kasdienę rutiną įtraukti masažą ir aktyvius pratimus. Masažas:

• padeda sumažinti raumenų įtampą ir atpalaiduoti sąstingius po per didelio krūvio,
• gerina kraujotaką ir deguonies tiekimą,
• skatina endorfinų išsiskyrimą,
• pažadina raumenis prieš veiklą ir nuramina juos po krūvio,
• palaiko raumenų atsigavimą,
• gerina kūno suvokimą,
• veikia raminamai,
• stiprina ryšį su globėju.

Pakanka maždaug 15 minučių masažo, kad pasinaudotum šiais privalumais.

Aktyvi treniruotė - šuniui pritaikyti pratimai

Dar vienas būdas palaikyti gerą raumenų būklę yra reguliari aktyvi treniruotė. Globėjas, kineziterapeutui įvertinus šunį, mokosi, kada ir kaip tiksliai stimuliuoti konkrečius šuns raumenis.

• Šuniui, kuriam reikia sustiprinti stuburo raumenis (pvz., taksui, dėl kūno sandaros linkusiam į diskopatiją), parenkami pratimai šioms dalims.
• Šuniui, kuris turėtų padirbėti su užpakalinėmis galūnėmis (pvz., prancūzų buldogui ar vokiečių aviganiui), įvedami užpakalinę kūno dalį stiprinantys pratimai.

Ar tai sunku globėjui?

Ne. Aktyvi treniruotė gali būti puiki pramoga, nes daugumoje pratimų dirbame su skanėstais. Apdovanojimas ir pozityvus pastiprinimas padeda stiprinti pasirinktas raumenų grupes per komandas ir kliūtis, o kartu kuria šuns pasitikėjimą ir ryšį su globėju.

Aktyvių pratimų pavyzdžiai

• komanda „sėdėk-gulk-stok“ - treniruotė klubams,
• slalomas - stuburo ir galūnių raumenų stiprinimas,
• lipimas laiptais - užpakalinių letenų stiprinimas,
• komanda „nusilenk“ - priekinių letenų stiprinimas,
• lėti pasivaikščiojimai nuožulnia vietove - tai taip pat pratimų forma.

Pratimų yra daug daugiau, o pradėti galima bet kokio amžiaus. Prieš įvesdamas pratimus, pasitark su kineziterapeutu, kuris parinks jų rūšį ir kiekį pagal šuns sveikatos būklę.

Raumenys - tai ne tik masė. Tai judėjimas, treniruotė ir gera šuns savijauta, taip pat subalansuota mityba, pritaikyta prie amžiaus ir aktyvumo pobūdžio.

Tekstas parašytas bendradarbiaujant su Paula Wyszyńska, Fizjoterapia małych zwierząt Lublin - Paula Wyszyńska.

Literatūra

• Bermingham E.N., Maclean P., Thomas D.G., Cave N.J., Young W., 2017. Key bacterial families (Clostridiaceae, Erysipelotrichaceae and Bacteroidaceae) are related to the digestion of protein and energy in dogs. PeerJ 5:e3019.
• Chiofalo B., Fazio E., Cucinotta S., Cravana C., 2019. Thyroid and Lipid Status in Guide Dogs During Training: Effects of Dietary Protein and Fat Content. Animals, 9, 9, 597.
• Dasiewicz K., Chmiel M., 2016. Charakterystyka tłuszczów zwierzęcych i aspekty zdrowotne związane z ich spożywaniem. Postępy Techniki Przetwórstwa Spożywczego 1.
• Di Cerbo A., Morales-Medina J.C., Palmieri B., Pezzuto F., Cocco F., Flores G., Iannitti T., 2017. Functional foods in pet nutrition: Focus on dogs and cats. Research in Veterinary Science, Vol. 112, 161-166.
• Hou Y., Wu G., 2018. Nutritionally Essential Amino Acids. Advances in Nutrition, Vol. 9, 6, p. 849-851.
• Wilczak J., 2016. Białko w karmie, ale ile? Zoobranża [https://zoobranza.com.pl/bialko-w-karmie-ale-ile/].
• Wilczak J., 2017. Mięso mięsu nie równe. Zoobranża [https://zoobranza.com.pl/mieso-miesu-nierowne/].